Mūsų istorija galėjo prasidėti dar 2018-aisiais – gal MIF’e, gal bendrabutyje, kur abu gyvenome. Arba galėtume dėkoti Agnės grupiokui, kuris buvo ir Ainio kambariokas. Bet gyvenimas buvo paruošes mums kitokį scenarijų.

2023 metų vasarį mūsų keliai susikirto ten, kur šiandien žmonės dažniausiai susitinka – interneto platybėse. Prasidėjo pokalbiai: reti, bet ilgi, tokie, kuriuos gali skaityti kaip romaną. Jie buvo šilti ir įtraukiantys, kol vieną dieną dingo... tarsi užvertus knygą per pačią įdomiausią vietą. Atrodė, kad viskas tuo ir baigsis. Bet ne – čia istorija tik įsibėgėjo.

Po kurio laiko, kaip dažnai nutinka šiame skaitmeniniame amžiuje, pagalbos ranką ištiesė Instagramas. Kas žino, kaip Agnė rado Ainio profilį – gal algoritmai nusprendė padėti, o gal tiesiog pati Agnė buvo smalsi. Vienaip ar kitaip, follow request buvo išsiųstas, ir kamuolys atsidūrė Ainio pusėje. O jis nesnaudė – iškart parašė žinutę, neleidęs šiai progai paslysti jam iš rankų.

Tąkart pokalbis toli nenuvedė, bet viską pakeitė viena žinutė kovo penktadienį: „O tu jau žinai, ką veiksi šiandien vakare?“

Agnės planas penktadieniui buvo Auksinis Protas, bet labai mielai ir į tuo metu Vilniuje besisvečiuojanti "Kino pavasarį" būtų nuėjusi, o čia tokia nebloga proga pasitaikė... Ir taip jie pamatė "Mariupolis 2". Filmas, toli gražu ne romantiškas, su sunkia ir niūria tematika, tačiau jis tapo jų pirmo susitikimo priežastimi – tą kovo 17 dieną prie „Pasakos“ kino teatro kampo, kur prasidėjo jų istorija.